APIE TAI, KAS BUVO ,
APIE TAI, KA PRISIMENU, APIE TAI ,
KO NENORIU UŽMIRŠTI,
NENORIU, KAD APSITRAUKTŲ LAIKO IR UŽMARŠTIES VORATINKLIU,
PASIMESTŲ TARP NEREIKALINGŲ VINIŲ,
ISNYKTŲ, NIEKAM TO NEPASTEBĖJUS.
PAS MOČIUTĘ KAIME GULĖDAVAU NEDIDELĖJE PIEVELĖJE, ŽOLĖJE, SUSIMAIŠIUSIOJE SU VIŠČIUKŲ ŠVELNIOMIS PLUNKSNOMIS, IR STEBĖDAVAU DEBESIS. IŠ JŲ MANE LANKYDAVO LAPĖS, VILKAI, BĖGANTYS VAIKAI, BESIBUČIUOJANTYS ŽMONĖS, BESIŠYPSANTYS MEDŽIAI, TAPYBOS ESKIZAI...
ŠALIA STOVINČIAME JUODAME NAME KŪRENDAVOSI KROSNIS. MOČIUTĖ GULEDAVO ANT PLATAUS SUOLO ŠALIA JOS. ANKSČIAU TEN GULĖDAVO SENELIS. TĖTIS SMULKINDAVO MALKAS, KAD JOS TILPTŲ Į NEDIDELĘ KROSNĮ, O TETA ANT JOS VIRDAVO VIRTINIUS. SU BULVĖMIS IR GELTONO KAIMIŠKO SVIESTO PADAŽU.
PO PIETŲ MES, KETURI VAIKAI, BĖGDAVOM Į RUGIŲ LAUKUS, KURIE SUPO NEDIDELĘ SODYBĄ.RUGIUOSE, AUKŠTESNIUOSE UŽ MUS PAČIUS, BĖGIODAVOM, IŠGULDYDAMI PAINIUS LABIRINTUS, SLĖPTUVES, 'POILSIO KAMBARĖLIUS', 'VIRTUVĖLES'... TAI BUVO MŪSŲ BEKRAŠČIAI NAMAI. RUDENĮ, JUOS NUPJOVUS, ŠOKINĖDAVOM NUO AUKŠTŲ ŠIENO KUPETŲ... SAUSOS ŽOLĖS IR ŠIAUDŲ PRILĮSDAVO PILNI RŪBAI, PLAUKAI, SUSIBRAIŽYDAVOM RAKAS IR KOJAS, TAČIAU SKAUSMĄ PAJUSDAVOM TIK PRIEŠ MIEGĄ.KAI APLINK BŪDAVO TAMSU TAMSU... TIK TOLUMOJ GALĖJAU MATYTI KITOS SODYBOS ŠVIESELES.
KARTAIS ŽAISDAVOM KARĄ - SENELIŲ PRISIMINIMAI, PASAKOJIMAI, TARYBINIAI FILMAI IR VALSTYBINE 'ŠALTOJO KARO' BŪSENA ĮAUGO Į MŪSŲ - VAIKŲ - MAŽUS GYVENIMUS.
SENAME GARAŽE, KURIAME, ŽINOMA, NIEKAS NELAIKĖ MAŠINOS (SENELIS JOS PAPRASČIAUSIAI NETURĖJO, AŠ JĮ VISUOMET PRISIMENU VAŽIUOJANTĮ DVIRAČIU - JUODU, SU MAN NEPASIEKIAMA 'ŠTANGA') - SLĖPDAVOMĖS NUO ĮSIVAIZDUOJAMŲ BOMBŲ (JOMIS BUVO APLINK SKRAIDANTYS VARNĖNAI, KURIŲ PULKAMS TĖTIS BUVO PRIDARĘS DAUGYBĘ INKILŲ), LAUKUOSE DIRBANTYS TRAKTORIAI BURZGĖ LGIAI TAIP, KAIP, MANĖME, BURZGIA TANKAI, PRO ŠALĮ PER KIEMĄ PRAEINANTI TETA AR MOČIUTĖ - PRIEŠŲ ŽVALGYBA, NUO KURIOS TUREDAVOM SLĖPTIS NET NEKVĖPUODAMI... KARTAIS Į MŪSŲ SLĖPTUVĘ ATŠLIAUŽDAVO 'SUŽEISTAS KAREIVIS' - BROLIS - KURĮ PIŽIŪRĖDAVOM, ŠLUOSTYDAMI 'ŽAIZDAS' ŠVIEŽIU PIENU IR TVARSTYDAVOM JAS GĖLIŲ IŠ MOČIUTĖS SODELIO ŽIEDLAPIAIS... TAIP PAT VIRDAVOM KOŠĘ, KEPDAVOM PYRAGUS IR DARYDAVOM GAIVIUOSIUS GĖRIMUS... VISKĄ IŠ TO PAČIO SMĖLIO IR VANDENS...
KARTAIS NUOSTABIAM DESERTUI PRISIRINKDAVOM ŽEMUOGIŲ IŠ PAKELĖJE ESANČIO ŠLAITO. JŲ KVAPAS IŠLIKDAVO KELETĄ DIENŲ, KAIP IR PARAUDONIJĘ MŪSŲ PIRŠTŲ GALIUKAI.
DIDŽIAUSIAS TRIUKAS BŪDAVO SLAPTA ĮĖJUS Į GARAŽĄ, UDARYTI JO DURIS DIDELE METALINE SKLENDE IŠ IŠORĖS. MŪSŲ MAŽI PIRŠTAI LENGVAI PRALĮSDAVO PRO IŠ MEDINIŲ LENTŲ SUKALTŲ DURŲ TARPUS. BŪDAVOM ĮSITIKINĘ, JOD TEN NIEKAS NIEKADA GYVENIME MŪSŲ NESURAS...
PAVOJUI SUMAŽĖJUS, SLAPTA PERBĖGDAVME Į KITĄ PASTATĄ, KURIAME BUVO LAIKOMOS MALKŲ ATSARGOS ŽIEMAI. IŠ 'YPATINGŲ' MALKŲ ATSILAUŽDAVOM PO NEDIDELĮ PLONĄ GABALĖLĮ MINKŠTOS MEDIENOS IR JĄ SMILKYDAVOM... STEBĖDAVOM TIESIAI Į DANGŲ KYLANTĮ DŪMĄ, TAI BUVO MŪSŲ PASITARIMŲ KAMBARYS. TAIKOS PYPKĖ. PIRMIEJI SMILKALAI. NEŽINAU, KOKIA TAI BUV MEDIENA ATSIMENU TIK JOS KVAPĄ...
PO 20 METŲ SEDĖJOM ANT BALTO KILIMO - NORĖJAU MYLĖTIS SU TAVIMI, SAULEI MUS APŠVIEČIANT PER DIDELIUS LANGUS, UŽ KURIŲ MATĖSI STIKLINIŲ DANGORAIŽIŲ MIESTAS.
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
1 comment:
kaip gaila, kad tam kaime, kur lakstet, nesusitikom... buvau tada savo zolej su savo debesimis ir su savo tuneliais javuose - kazkur toli, kituose kaimuose...
buciau papasakojus apie stebuklingus plastiko maiselius (labai plonus, kitokius, kokie buvo tais laikais, is storo storo plastiko, retai gaunamus), kuriuos paleidus pavejui galima sugalvot nora ir dar apie daug ka... gal dar spesim pasipasakot?
Post a Comment